Nors ir vėlyva naktis, pasistengsiu šiame įraše papasakoti, kaip šiais metais rengėmės ir kaip dalyvavome LY UTB lauko dienos varžybose.

2012 metų LYFD varžybose dalyvavome stacionarioje įskaitoje, mūsų įprastinėje klubo UTB pozicijoje Vilniuje, kur turime galimybę išsimiegoti lovoje, nusiprausti po dušu ir kitus bendrabučio patogumus. Tačiau tų varžybų metu tvyrojęs karštis, azartas ir nuotaikos matyt nulėmė tai, kad šįmet neilgai svarstę nusprendėme sudalyvauti kaip pridera, t.y. dirbdami lauke, lauko sąlygomis.

Prieš tęsiant pasakojimą, už netikėto masto paramą varžyboms paskolinta įranga ir neatlygintinais patarimais dar kartą klubo vardu dėkoju Tadui LY2BAW.

Visų pirma reikėjo „netempiant gumos” nutarti, kurią iš Lietuvos kalvų ar aukštumų pasirinksime portabiliam darbui. Po neilgų diskusijų, atsižvelgdami į atstumą nuo Vilniaus, YL pageidavimus ir kitus svarbius faktorius, likus dviems savaitėms iki varžybų pasirinkome KO25PD kvadrate esančią kalvą šalia Ambraziškių kaimo. Kaip taisyklė, rimtam spektakliui reikia geros generalinės repeticijos, tad antradienio vakarą susipakavę minimalų setup’ą, kartu su Linu LY3QL nulėkėme ten sudalyvauti 144MHz LYAC aktyvumo vakare. Nors ir padirbėti eteryje vietoje 4 valandų pavyko tik apie 2, tačiau generalinė repeticija aiškiai parodė, ko mums dar trūksta. Pirma, reikalinga rimtesnė apsauga nelygioje kovoje su uodais ir kitais vabzdžiais. Antra – padori guoliavietė antenų stiebui sukioti. Tad netrukus trūkstami reikalai papildė kontesto ekipiruotę.

Varžybų išvakarėse, dvi savaites iki to pasiruošimui sistemingai skiriant po kelias valandas kas antrą vakarą, visi reikalingi daiktai buvo pasiskolinti, įsigyti ar kitomis aplinkybėmis daugiau ar mažiau paruošti transportavimui. Penktadienio vakarą Martyno LY1BGP radijo mėgėjiška transporto priemonė (kurios markę nesunku atspėti iš liaudiško pavadinimo „silkė”) buvo prigrūsta nuo apačios iki viršaus. Vietos joje beliko tik kūdam vairuotojui, tad teko nejuokais pasistengti, kad vėliau staigiai stabdant į makaulę neatskristų koks sulankstomas stalelis ar aliuminio skersinis. Negana to, kad kelionė neprailgtų, garbės reikalas buvo ant stogo šalia yagi sutalpinti ir porą vertikalių antenų, 2m bei 11m diapazonams. Rezultatas buvo gana neįprastas ir ko gero pats savaime kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, tad stengiausi kaip įmanoma greičiau dingti iš miesto ir laikytis atokiau nuo kitų eismo dalyvių. Tad sukti galvos apie tai, ką pamiršau ir ko ne, nebuvo nei akimirkos.

Atvykti į tikslią vietą naudojantis Google Maps buvo įmanoma, nors sutikti gretimų kaimelių gyventojai mano pasirinktą maršrutą užginčyjo motyvuodami ribotomis automobilio galimybėmis. Tad pirmą kartą teko važiuoti (pasirodo) sunkesniu ir statesniu keliu. Nepaisant to, užblokuoti ratų diferencialo beveik neprireikė, ir pakankamai lengvai užkilau į kalvos viršų. Mane ten, kaip ir LYAC metu, pasitiko svetingi žalieji vietos šeimininkai. Tad suskubau statyti palapinę ir pavėsinę su tinkleliu nuo vabzdžių. Tą patį vakarą sulaukiau ir kolegų – Laimono LY1WS, Martyno LY1BGP bei Rimantės LY4RI, kurių įsikūrimo darbų prioritetai įtartinai sutapo su aukščiau aprašytais maniškiais. Matyt ne be reikalo, kadangi paryčiais palapinėse buvome toli gražu ne vieni. Įdomu tai, kad vabzdžiai mus lankė bangomis. Dienos metu skraidė zyliai, vėliau juos keitė nesuskaičiuojamas laumžirgių būrys, po jų prieš sutemas užeidavo uodų banga, o naktį sušokuodavo svirpliai.

Šitaip susilieję su gamta šeštadienio rytą pradėjome antenų montavimo darbus. Kadangi atvykome skirtingu metu ir kiekvienas su nuosavu transportu, pamirštas akumuliatorinis gręžtuvas buvo ne bėda ir jau vidudienį gręžiojome trūkstamas skyles aliuminio skersiniuose. Džiugu tai, kad varžtų, veržlių, poveržlių, kilpų ir kitų tvirtinimo elementų buvome pasirūpinę su reikiama atsarga, tiek, kad viską surinkus atliko vos viena veržlė su sugadintu sriegiu.

Neilgai trukus bokštas su antenomis stiebėsi į dangų visame gražume. Galvojome, et, jei padarysim mažai ryšių, tai bent didinga antenų nuotrauka liks atminčiai 🙂

Sekantis rimtas darbas buvo pasirūpinti elektros srove. Minėtą Audi 100 automobilį eksploatavome ne be reikalo. Jame buvo paruošta vieta antram akumuliatoriui, kurį nuo bendros grandinės išsikrovus atjungdavo specialiai tam įmontuota relė. Tokiu būdu visiškai iškrovus darbinį akumuliatorių buvo galima užvesti automobilį naudojant pagrindinio akumuliatoriaus srovę ir taip įkrauti darbinį. Taip pat „silkėje” nuo neatmenamų laikų buvo įmontuotas 150W galios srovės keitiklis į 220V, tad jo visiškai užteko ir nešiojamam kompiuteriui įkrauti.

Vos sujungus antenas į transiverius prasidėjo ir pačios LYFD 2013 varžybos. Varžybų fone vyko picos valgymas, šunų paroda (vienas dalyvis) ir kitokios veiklos, kurias Laimonas LY1WS kartkartėmis fiksavo fotoaparatu. Ryšius registravome į atskirą popierinį žurnalą kiekvienam ruožui, tad 2m diapazono žurnalas daug keliavo iš vienų (CW/SSB) rankų į kitas (FM) ir atgal. Tuo tarpu patyliukais įvyko pirmas (beveik istorinis!) LY1BWB QSO 1.3GHz ruože – su LY1KAP/P! Apie 21 val. Lietuvos laiku anteną atsukus į rytus 2m ruože pasigirdo tolimi stuksenimai, kurie išblaškė bet kokias mintis eiti nusnausti. Viena po kitos ryšiui kvietė stotys iš RW3, kvadratai KO55, KO64, o vėliau ir varžybų ODX – iš kvadrato LO06. Šiek tiek aprimus eteriui visgi nusprendžiau nepraleisti rytinių bangų sklidimo sąlygų ir pamiegoti, tačiau atsibudus apie 3 val. ryto dėl pakilusio rūko sąlygos nebuvo itin palankios tad ryšiams pradėjau aktyviau naudoti skelbyklę ON4KST. Tiesa, paryčiais keletą kartų sugriaudėjo kelios tolimos stotys, aiškiai girdėjosi šaukinys OL9W, tačiau padoraus ryšio užmegzti su juo, net ir kompiuterio pagalba, taip ir nepavyko.

Galų gale įdienojus pasibaigęs kuras ir išsikrovę abu akumuliatoriai privertė anksčiau viską susipakuoti ir varžybas baigti likus porai valandų iki jų pabaigos. Nepaisant ankstyvo finišo,  savaitgalis buvo kupinas puikių įspūdžių ir visapusiškos patirties visiems dalyvavusiems ir dirbusiems eteryje šaukiniu LY1BWB/P.

73!